Previous Next

Laiškas istorinei asmenybei

Spausdinti

Gerbiama rašytoja Julija,

Prieš pradėdama Jums rašyti laišką bandžiau įsivaizduoti kaip atrodė šešiolikmetės mergaitės gyvenimas 1861 metais. Tais metais Jūs turėjote būti tokio pat amžiaus kaip dabar, 2021 metais esu aš – Gabija, gyvenanti Panevėžyje ir besimokanti Kazimiero Paltaroko gimnazijos dešimtoje klasėje. Teisybę pasakius man tikrai sunku įsivaizduoti savo gyvenimą tais laikais, kai Jūs gimėte ir augote.

Manau, tikrai maloniai nustebsite, bet Jūsų kūriniai yra įtraukti į mokyklų mokymosi programas. Mes žinome ne tik tai, kad buvote rašytoja, bet ir kovotoja už moterų teises bei geresnį jų gyvenimą. Jums dar maloniau bus sužinoti, kad daugelis papročių ir tradicijų nuo XIX amžiaus vidurio ir XX amžiaus pradžios pasikeitė. Kadangi Jūs labai siekėte išsilavinimo ir tą darėte savarankiškai, tai dabar visi vaikai privalo eiti į mokyklą. Tame tarpe ir mergaitės, kurios mokosi lygiai taip pat kaip berniukai. Taip pat niekam net nekyla klausimas, kokia kalba reikia mokytis mokyklose. Visur vartojama tik vienintelė kalba – lietuvių. Lietuvių kalba nuo Jūsų laikų taip pat pasikeitė. Rašymo ir gramatikos taisyklės, žodynas yra tiek pasikeitę, kad Jums gal ir būtų sunku suprasti, kaip mes sunkiai suprantame senąja Lietuvių kalbą. Beje, vienas Jūsų kūrinio personažas tapo plačiai vartojamu bendriniu posakiu. Tai apysakos „Marti“ antiherojus Vingių Jonas. Tokiu vardu mūsų tėvai vadina tinginį, apsileidusį ir niekuo nesidomintį asmenį. Tačiau lietuvių kalba nėra vienintelė kalba, kurios mokomės. Privaloma mokintis ir kokią nors užsienio kalbą, kartais ir kelias.

Baigę vidurines mokyklas, renkamės tolimesnes studijas būsimos profesijos įsigijimui. Moterims taip pat nėra jokių kliūčių mokantis tokių specialybių, kurios Jūsų laikais buvo įprastos tik vyrams – moterys neturėjo teisės studijuoti ir dirbti. Moterys laisvai gali tapti inžinierėmis, gydytojomis, kariškėmis, politikėmis. Galbūt Jums gal ir sunku įsivaizduoti tokį dalyką, bet Lietuva jau turėjo moterį prezidentę. Taip pat turėjome ne vieną moterį premjerę ir ne vieną ministrę. Ir vis daugiau moterų išrenkama į Seimą. Apie Jus mums pasakojo, kad jūs rašyti pradėjote sulaukusi vyresnio amžiaus. Dabar jau nieko nestebina žmogus vyresniame ar net jau garbiame amžiuje atradęs naują veiklą ar net darbą.

Taip pat nuo Jūsų laikų pakito moterų gyvenimas ir kasdieniniame gyvenime: namų aplinkoje, šeimoje. Kiek žinau, Jūs kovojote prieš priverstines santuokas, kai dukrą tėvai ištekindavo už jų parinkto sutuoktinio. Ši tradicija, laimei, jau seniai išnykusi iš mūsų gyvenimo, ir net nebeįsivaizduojame, kad taip galėjo kadaise būti. Lygiai taip pat pasikeitė ir mūsų apranga. Gal Jus ir šokiruotų, bet moterys gali nedraudžiamos dėvėti ir kelnes, ir marškinius - drabužius, kuriuos kadaise galėjo vilkėti tik vyrai. Nors ir atrodo, kad šiais laikais moterys yra visapusiškai laisvos ir neskriaudžiamos, bet dar vis pasitaiko netinkamo elgesio su jomis atvejų, lygiai tokių pat, apie kokius rašėte savo kūriniuose, – smurto šeimose, nelygybės profesinėje srityje ar tiesiog nepagarbaus elgesio.

XXI amžiuje pasikeitė ne tik visuomenė, apranga, žmonių santykiai. Ypač didelį progresą padarė technologinis išsivystymas. Mes naudojamės belaidžiais telefonais, kuriuos galime nešioti bet kur ir bet kada, bet kurį pasaulio kraštą galime pasiekti daugiausia per dieną, laiškus rašome kompiuteriuose ir adresatą jie pasiekia per kelias sekundes. Manau, tokiam aktyviam ir veikliam žmogui, koks Jus buvote, šiuolaikinės technologijos būtų atvėrusios neribotas galimybes. Manau, netgi būtumėt labai susidomėjusi interneto teikiamomis galimybėmis ir mielu noru naudotumėtės Facebook ar Instagram – Jūsų nuolatos ryšima skarelė būtų sulaukusi daugybės sekėjų.

Pagarbiai, Gabija 2021-03-02 Panevėžys

 

Gabija Šutaitė, IIb gimnazijos klasė