Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija

Bėgimas skirtas paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Šią datą tradiciškai švenčiame pagarbos bėgimu kovo 10-11 dieną, Laisvės aikštėje. Bėgimas organizuojamas nuo 2013 metų. Jo metu buvo siekiama nepertraukiamai bėgti net trisdešimt tris valandas, paminint trisdešimt tris metus nuo mūsų valstybei taip svarbaus dokumento pasirašymo datos. Bėgime dalyvavo ir Kazimiero Paltaroko gimnazija. Šiemet jai atstovavo 7d, 8a ir 8d klasių moksleiviai

Visi užsiregistravę/neužsiregistravę dalyviai bėga po vieną 400 metrų ilgio ratą. Pagal jau nusistovėjusią tradiciją kiekvienas bėgantysis prieš pradėdamas įveikinėti distanciją, perima Lietuvos vėliavėlę iš jau baigiančio bėgti ratą dalyvio. Taip, vėliavėlė iš piliečių rankų į rankas buvo perdavinėjama dagiau nei visą parą. 2016 metais organizuotas pagarbos bėgimas buvo rekordinis. Bendrai buvo nubėgta net 360 km. ir 770 m. Bėgime dalyvavo 839 bėgikai. Jauniausias užregistruotas dalyvis 4 metų amžiaus, vyriausias 83 metų amžiaus.

Dalyvaudami šiame bėgime pajutome klasiokų palaikymą, draugiškumą. Pasisėmėme patriotiškumo ir meilės tėvynei.

8a klasės mokinys Nojus Sabas 

Kovo 9-ąją 5-ojoje gimnazijoje vyko renginys „Laisvės keliu“, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti

Renginį globojo LR Seimo narė, LNSG komiteto narė Dovilė Šakalienė. Minėjimo metu gimnaziją atstovavusi komanda ne tik turėjo galimybę kartu su kitų Panevėžio gimnazijų mokiniais pasvarstyti, kas iš tiesų yra laisvė, bet taip pat daugiau išgirsti apie situaciją Ukrainoje, Lietuvos ir kitų valstybių karinį pasiruošimą. Tačiau pagrindinė renginio dalis – viktorina, kurioje gimnazijos komanda – Gaila, Augustina, Rugilė, Indrė ir Eitvydas – iškovojo pirmąją vietą. Keturi viktorinos etapai patikrino ne tik gimnazistų istorines, bet ir kultūrines žinias. Paskutinysis etapas, prisimenant sudėtingą Lietuvos kelią į laisvę, buvo skirtas Ukrainos kultūrai bei istorijai, norint pagerbti drąsius Ukrainos kovotojus. Kūrybiškos, nestandartinio formato užduotys bei pokalbis su LR Seimo nare buvo puikus būdas paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir prisiminti, jog laisvė – nėra duotybė, o nuoseklaus ir sisteminio darbo rezultatas.

Mokytoja Rima Kemzūrienė

Kovo 9-ąją gimnazijoje minėjome Lietuvos nepriklausomybės dieną ir tradiciškai pagerbėme mokinius – pirmūnus, olimpiadų, konkursų nugalėtojus.

Skambėjo pučiamųjų orkestro atliekama muzika (vadovas Vygantas Trepekūnas). Visi susirinkusieji giedojo Lietuvos himną, solo atliko 6c klasės mokinė Dovilė Kisieliūtė. Gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė džiaugėsi, kad tai patys gražiausi žiedai – gabiausi ir darbščiausi mūsų mokiniai. Kapelionas Markas pasveikino visus kovo 11-osios proga, padėkojo už gražius pasiekimus. Mažieji „Spindulėlio“ šokėjai, pasipuošę tautiniais rūbais, atliko kompoziciją „Mano Lietuva“. Skambėjo gražūs ir prasmingi dainos žodžiai:

Juostų raštuose –Tu Lietuva,
Vaiko žodžiuose – Tu Lietuva.
Karo mūšiuose – Tu Lietuva,
Širdis manoji – Tu Lietuva.

Apie Lietuvos nepriklausomybę, kovo 11-osios prasmę kalbėjo gimnazijos mokinių prezidentas, IIa klasės gimnazistas Mindaugas Kriukas. Išgirdome miesto meninio skaitymo konkurso laureato abituriento Roko Šimukausko skaitomą tekstą apie partizaną Vanagą. Vakarė Šniūraitė atliko dainą „Mano kraštas“. Direktorė Gražina Gailiūnienė, pavaduotojos ugdymui Violeta Dumbrienė ir Rimutė Kazakevičienė gausiam gimnazijos 5-8, I-IV gimn. klasių mokslo pirmūnų būriui (jų šiemet net 166), respublikos, miesto olimpiadų, konkursų nugalėtojams, pučiamųjų orkestro muzikantams ir vadovui Vygantui Trepekūnui įteikė padėkos raštus, dovanėles. Buvo pasveikinti ir apdovanoti ir mokytojai, paruošę mokinius olimpiadoms, konkursams.

Džiugu matyti, kaip auga gražus mūsų atžalynas. Tai mūsų gimnazijos pasididžiavimas, mūsų tautos ateitis ir viltis.

Mokytoja Regina Stumbrienė, nuotraukos Stasio Skrebio 

Vilniuje savo piligriminę kelionę Gailestingumo keliu pradėjome nuo Gailestingojo Jėzaus seserų vienuolyno. Dabartinėje vienuolyno koplyčioje tarpukariu buvo dailininko E. Kazimirovskio studija, kurioje jis pagal ses. Faustinos nurodymus 1934 m. nutapė Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Užsukome į Aušros vartų koplyčią ir keliavome link Dievo Gailestingumo šventovės, kurioje  pagarbinome malonėmis garsėjantį Dievo Gailestingumo paveikslą. Pakeliui stabtelėjome  Vilniaus arkikatedros bazilikos Kazimiero koplyčioje kur saugomas karstas su šv. Kazimiero palaikais. Piligriminę kelionę baigėme apsilankymu šv. Faustinos namelyje. Už galimybę prisiliesti prie šventų Vilniaus vietų, pajusti Dievo gailestingumą dėkojame mus lydėjusiam kun. Marcos.

IIa klasės auklėtoja Vida Rudokienė 

Šį penktadienį mūsų mokykloje vyko neįtikėtina Kaziuko mugė! Tai buvo ne tik proga pagerbti lietuvių kultūros paveldą, bet ir puiki proga susirinkti kartu, pasimėgauti skanėstais ir pasilinksminti!

Viena iš mugės atrakcijų buvo ir mūsų pačių mokinių kepti skanėstai, o taip pat gyva muzika ir liaudies šokiai..

Ačiū visiems, kurie dalyvavo ir organizavo šią nuostabią mugę!

Nuotraukos Stasio Skrebio 

Projekto "(ne)Pažįstamas Veidas" (2023-03-02) dalyviai ir s. Elija dėkingi mok. Stasiui Skrebiui už teminę reportažo ir portreto pamoką Gabrielės Petkevičaitės - Bitės bibliotekos foto studijoje. Oi, koks geras laikas buvo - ir pamoka, ir pramoga! 

Ačiū, vaikinai, jūs šaunuoliai! (s. Elija) 

• Adelė Grigaliūnaitė ir Stanislav Chornii gavo po knygą už tai, kad daug žinojo ir atsakė į daugelį klausimų. 
• Jonė Izabelė Butkutė ir Motiejus Sabaliauskas gavo papildomus prizus - kreideles už tai, kad surado paslėptas knygas knygyne ir buvo pastabūs.
•  Erikas Latanauskas ir Gustėja Masiulionytė gavo paguodos prizus už aktyvumą - kreideles. 
• Visai klasei buvo skirta padėka.

Mokytoja Asta, nuotraukos Stasio Skrebio