Edukacinis projektas „Prisiminti neužmiršti. Jonas Žemaitis-Vytautas"

2024m. Signatarų namai pradėjo vykdyti edukacinį projektą „Prisiminti neužmiršti. Jonas Žemaitis-Vytautas" Projektas įgyvendinamas kartus su Lietuvos istoriją tyrinėjančia asociacija „Baltika – Baltijos istorijos“

Šiais metais yra minimos 75-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracijos metinės (1949 m.) 2024-ieji yra ir jubiliejiniai prezidento gen. Jono Žemaičio-Vytauto metai (1909m.–1954m.)

Ta proga, kartu su Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčia Kotryna Buono, Signatarų namų edukatoriai vyksta į mokyklas, siekiant prisiminti Jono Žemaičio-Vytauto asmenybę ir kartu atverti duris į paslaptingą partizaninio karo pasaulį.

Italams Milane Lietuvos partizanų istoriją pasakojo generolo J. Žemaičio produkterėčia K. Buono

Baltika – Baltijos istorijos“ nuotr. 

Šis  projektas į Kazimiero Paltaroko gimnaziją atvyko lapkričio 27d. Projekte dalyvavo IIgb, IIgc, IIIga klasių mokiniai. Projektas buvo padalintas į dvi dalis.

I užsiėmimo dalyje Signatarų namų edukatorė Liveta Repšienė moksleiviams pravedė edukaciją šifras „Laisvė“, kurios metu mokiniai pasinėrė į laisvės kovotojų „virtuvę“. Pagal šifrą  „Ungurys“ mokiniai atliko kodavimo užduotį-reikėjo užkoduoti žinutę su partizanišku šifru.

II užsiėmimo dalyje mokiniai susipažino su filmuota-vaizdine medžiaga apie Lietuvos partizanų vado  gyvenimą, kovą, pasiryžimą kovoti už Tėvynės laisvę. Kovojančios Lietuvos vadovo atminimą Lietuvoje ir už jos ribų siekianti išsaugoti K. Buono pasakojo apie Lietuvos partizanų vado indėlį už Lietuvos laisvę, atskleidė J. Žemaičio-Vytauto gyvenimą nepriklausomoje Lietuvoje, jo asmenybės bruožus.

„J. Žemaitis buvo pačių partizanų išrinktas jų vadu, vienintelis partizanų generolas. Partizanų susivienijimas įvyko jo dėka, Žemaitis padarė tai, kas buvo praktiškai stebuklas, jis buvo labai didelis autoritetas tarp pačių partizanų, niekas jo nebandė nuversti. Tą suvienijimą jis sugebėjo išlaikyti iki pačios pabaigos ir, kai bunkeryje jį ištiko insultas, Žemaitis liko suparalyžiuotas, atsisakė savo pareigų, bet neatsirado nė vieno, galinčio jį pakeisti. Kai šiek tiek atsigavo, vėl ėmėsi vadovauti“, –K. Buono.

Prie projekto „Prisiminti neužmiršti: Jonas Žemaitis-Vytautas“ prisidėjusios asociacijos „Baltika – Baltijos istorijos“ atstovė, italams apie Lietuvą pasakojanti žurnalistė, fotografė  Marina Macri mano, kad Italijoje apie antisovietinę rezistenciją žinoma pernelyg mažai, todėl  ji savo veikla

garsina Lietuvos partizanų kovą už laisvę Italijoje.

„Su savo „lietuviškomis istorijomis“ ir per asociaciją jau keletą metų pasakojame Lietuvos istoriją Italijos ir tarptautinei visuomenei. Italijoje, kaip ir kitose Vakarų Europos šalyse, mažai žinoma apie tai, kas vyko kitoje kontinento dalyje, kuri po Antrojo pasaulinio karo buvo okupuota Sovietų Sąjungos arba liko jos įtakoje. Ši istorijos dalis mūsų mokyklose nėra pasakojama“, – italų istorijos spragas atskleidė M. Macri.

Netradicinė, dviejų dalių istorijos-pilietiškumo pamoka, buvo puiki proga  mokiniams dar kartą prisiminti, sužinoti naujo  apie didvyrišką Lietuvos istorijos laikotarpį- partizaninį karą ir partizanų generolą Joną Žemaitį-Vytautą.