Gavėnios rekolekcijos mokytojams ir kitiems specialistams

Pradžioje, remiantis pranašo Elijo istorija, buvome kviečiami atsakyti sau į klausimą, "Ką čia veikiame? Kokį pasiryžimą, apsisprendimą Dievo akivaizdoje norime priimti?" Ir, palydint šv. Rašto tekstams, matėme, kaip Dievas išmėginimuose Elijo nepaliko vieno, siuntė jam reikiamą pagalbą. Tai ženklas ir mums - jei nuoširdžiai darome sprendimą Dievo garbei - nesame vieni.

I konferencijoje gilinomės į Mokytojo (Koheleto) knygą, įsiklausėme į hebr. žodžio "hevel" niuansus ir prasmes, svarstėme, ar tikrai, viskas, kas vyksta yra "vėjų vaikymasis, tuštybė, beprasmybė, rūkų rūkas ir absurdas"? O gal, vis tik, Dievo plane viskas turi savo prasmę?

šv. Mišių metu pamoksle pagal Evangeliją buvo užakcentuota mintis, kad santykį su Dievu labiausiai ir geriausiai galime pasitikrinti per santykį su žmonėmis. Ir tai tikrai yra iššūkis. 

II konferencijoje ilgiau buvo sustota ties pasninko tema pagal Iz 58 sk., kunigas mūsų širdis dar kartą gręžė į tiesą, kad pasninkas remiasi į santykį - į pasidalintą laiką, žodį, maistą - tai kelias nuo "aš" prie "tu" ir kelias į santykį su "Tu", kurį tariame Dievui. Buvome kviečiami peržvelgti savo santykių "akląsias zonas". Tikrasis pasninkas veda į Jėzaus (Jaunikio) pasiilgimą, į kokybiškesnį sielos santykį su juo: leisti Dievui būti mūsų Viešpačiu, o tai reiškia pasitikėti jo Valia mano gyvenime, istorijoje. 

Susitikimą baigėme trumpa refleksija porose arba mažose grupelėse - įsivardijome, kokį vaisių išsinešame iš šių rekolekcijų.

Ačiū, k. Algirdai, tavo žodis užkalbino ne vieną širdį. Kai kurias širdis suglumino, bet viskas tame gerai. Tam ir buvai kviestas. TEESIE tavo gyvenime JO VALIA!

Gimnazijos bendruomenės vardu dėkojame už mums skirtą laiką, pasidalijimą, patarnavimus klausant išpažinčių, aukojant šv. Mišias.

Administracija, dorinio ugdymo komanda ir dalyviai.