(Muzika Tito Astafejevo, Salomėjos Vaisiūnaitės Žodžiai Ugnės Urbonaitės)
1. Vaikystei kažkada palikę užmirštus žaislus,
Gimnazijon skubėjom, mindami savus takus.
Kur net istorijos iš puslapių senų prabyla,
Ir natos tartum paukščiai, kur sudrumsčia tylą.
Pried. Mes einam Dievo nutiestu keliu.
Iš saulės, iš šviesos, iš spindulių.
Lyg Viešpaties saugiam glėby
Gimnazija, tu manoj širdy.
2. Čia skaičiai nuveda į begalybę,
Čia sakiniais suvokiam realybę.
Alchemikais čia pasijusti galim,
Visatos dėsnių mintys žavi.
3. Kasdien įžengdami į savo klasę,
Mes iš žinių šaltinių semiam šventą dvasią.
Mes augam saulėn tiesdami šakas –
Gimnazijoj kiekvienas savo kelią ras.