Pilietinė iniciatyva - „Palikti namai“

Šiemet minėjome 84-ąsias pirmųjų Lietuvos gyventojų trėmimų metines, kai per vieną savaitę iš Lietuvos buvo ištremta apie 17 500 žmonių. 1941 m. birželio 14 d. 3 val. ryto prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų – lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių, žydų – trėmimas.

Tremtis palietė visus gyventojų sluoksnius, tačiau labiausiai nukentėjo Lietuvos politikos, kariuomenės, valstybės saugumo ir teisėsaugos struktūrų tarnautojai, politinių ir visuomeninių organizacijų vadovai ir nariai, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros ir kitų įstaigų darbuotojai, stambūs ūkininkai ir miškininkai – pažangioji visuomenės dalis.

Į suformuotus 17 ešelonų 1941 m. birželio 14–19 dienomis buvo patalpinta ir iš Lietuvos išvežta apie 17 tūkst. žmonių: apie 13 tūkst. – į tremtį, 4 tūkst. – į lagerius. Tiksliai žinomas 12 331 tremtinio ir 3915 politinių kalinių likimas.

Gyventojų deportacija Panevėžio mieste ir apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, prasidėjo 1941 m. birželio 14 d.  Žmonės vežimais ir sunkvežimiais buvo vežami į Panevėžio geležinkelio stotį ir varomi į prekinius (gyvulinius) vagonus. Traukinio sąstatas kelias dienas stovėjo geležinkelio atšakoje prie Cukraus fabriko. Teritorija buvo aptverta spygliuota viela.

Iš Panevėžio apskrities buvo ištremti 603 žmonės. Iš jų į tremties vietas 526, o 77 į lagerius. Tarp išvežtųjų buvo daug žinomų Panevėžio kariškių, pedagogų, prekybininkų ir kitų profesijų žmonių.

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kvietė visas bendrojo ugdymo įstaigas paminėti Birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną.

Pilietinės iniciatyvos tikslai ir uždaviniai:

1. Prisiminti artimųjų, pažįstamų žmonių istorijas, kurie buvo ištremti į Sibirą, išvežti į lagerius;

2. Skatinti mokinius pasidomėti apie Lietuvos gyventojų trėmimus: dėl kokių priežasčių ir kaip buvo tremiami Lietuvos gyventojai, kokiomis nežmoniškomis sąlygomis žmonės vyko į tremtį, kaip vyko žmonių prievartinis paėmimas iš gimtųjų namų, kokios emocijos, išgyvenimai aprašyti buvusių tremtinių, lagerių kalinių atsiminimuose, dienoraščiuose;

3. Puoselėti istorinę atmintį apie tremtį;

4. Pagaminti iš popieriaus, popierinių dėžučių ar kt. medžiagų lietuviškus namelius, kurių buvo gausu kiekviename miestelyje ar kaime, iš kurių buvo prievarta paimti žmonės, palikę savo gimtuosius namus. Galima buvo ir piešti.

Prisimenant šią dieną, 5a, 5c, 7a, 7b, Ia, Id  klasių mokinai dalyvavo pilietinėje iniciatyvoje „Palikti namai“.

5-okų, 7-okų piešinių, maketų paroda eksponuojama gimnazijos J. Juodelio bibliotekoje.

Pilietiškumo pagrindų pamokose Ia, Id klasėse buvo prisiminta tremtis, mokiniai pasakojo savo šeimų istorijas. Aplankytos su tremtimi, tremties įamžinimu, I-ąją sovietine okupacija susijusios Panevėžio vietos.

Mokinių sukurti namų maketai, nupiešti piešiniai, aplankytos tremties įamžintos vietos Panevėžyje, pasakoja apie į tremtį, lagerius išvežtus žmones, kurie dažniausiai turėjo labai trumpą laiką pasiimti tik keletą daiktų ir palikti savo namus, į kuriuos, deja, daugelis niekada ir nesugrįžo..